Lankytini objektai

1961 metais pastatyta elektrinė yra veikiantis istorijos ir technikos paveldo paminklas bei didžiausia Baltijos šalyse kalnų tipo hidroelektrinė – vanduo teka dideliais vamzdžiais ir ant turbinų ratų krinta net iš 35 metrų aukščio. Hidroelektrinės reikmėms buvo patvenkta Šventoji kuri kartu su 26 ežerais, sudaro antrą pagal dydį tvenkinį Lietuvoje, vadinamą Antalieptės mariomis.

Elektrinę statyti ketinta dar tarpukariu, kadangi sparčiai plečiantis ūkiui kilo gyvenimo lygis ir dėl to didėjo elektros energijos poreikiai. Dėl to 1936 m. įsteigtas Lietuvos energijos komitetas, kuriam vadovavo prof. Steponas Kolupaila. 1937 m. S. Kolupaila kartu su Kaziu Pakštu atvykę Antalieptėn, apžiūrėjo apylinkes ir Šventosios rėvą, kur upės nuolydis 5 km ruože siekia 25 metrus. Tada įvertinta, kad iki 1944–1945 metų čia būtų buvę įmanoma pastatyti didesnės galios vandens jėgainę.

Dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo elektrinė net nebuvo pradėta statyti ir tik šeštajame dešimtmetyje buvo pradėti realizuoti Antalieptės hidroelektrinės projektavimo darbai, kurie užtruko net 11 metų.

Šventosios upė patvenkta dar 1959 m., o 1961 m. galutinai baigta statyti Antalieptės hidroelektrinė. Patvenktos Šventosios upės vandens lygis pakildamas septyniais metrais ir užliedamas 26 ežerus, iš kurių didžiausi – Dusetas (519,1 ha), Diegis (104 ha), Jūžintas (98 ha), Uolys (72 ha), Abisavas (61 ha), Zazubras (46 ha), suformavo reto gražumo, sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintį, antrą pagal didį dirbtinį vandens telkinį – Antalieptės marias.