Lankytini objektai

Antazavė – sena dvarvietė, menanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Remiantis 1587 m. Rudaminoms Dusetiškiams priklausiusio Dusetų dvaro valdų aprašymu, anuomet čia buvo kaimas, kurį, kaip ir kaip greta buvusį ežerą žmonės vadino Zalve (Zalva). XVII a. pradžioje Rudaminos Dusetiškiai čia įkūrė palivarką (atskirą ūkinį vienetą), kurį pavadino Antazalve, o kiek vėliau šiai vietovei prigijo Antazavės pavadinimas. 1686 m. Antazavę ir Dusetas įsigijo Dinaburgo ir Livonijos seniūnas, grafas Jonas Andrius Pliateris (apie 1626 – 1696) su žmona Liudvika Marija fon Grotthus. Ir nuo tada iki pat XIX a. vidurio ši dvarvietė priklausė Pliaterių giminei.

Neoklasicistinio stiliaus Antazavės dvaro rūmai statyti XVIII a. pabaigoje, grafienės Kunigundos Valavičiūtės-Pliaterienės (1760 – 1846) užsakymu. 1794 m. jos rūpesčiu čia buvo pastatyta bažnyčia ir įkurta parapija, pastatyta klebonija, špitolė bei karčema, nutiestas kelias sujungęs rūmus ir bažnyčią ir kt.

Įdomu tai, kad garsioji 1831 m. sukilimo herojė Emilija Pliaterytė, antazaviškio grafo Pranciškaus Ksavero Pliaterio ir grafaitės Anos fon Mohl iš Imbrado dukra, 1831 m. kovo 25 d. būdama šiame dvare pasirašė pareiškimą, kuriuo ji pranešė prisijungianti prie sukilėlių.

Paskutinė dvaro savininkė – Elžbieta Pranciška Ropaitė-Voinarovska. Sovietams okupavus Lietuvą ji buvo ištremta į Sibirą. Pokariu Antazavės dvaro rūmuose veikė vaikų namai-internatas, rūmai buvo nusiaubti ir sparčiai nyko. Galiausiai, po 2012-2022 m. trukusių renovacijos darbų rūmai buvo prikelti naujam gyvenimui. Šiandien čia vyksta įvairūs kultūriniai renginiai, parodos bei koncertai,  veikia amatų centras.