Lankytini objektai

Bažnyčia Aviliuose buvusi nuo seno, matyt, dar nuo XVI a. vidurio. 1637 m. medinė ir prastos būklės, dešimtmetį nenaudota bažnyčia Breslaujos pavieto maršalkos <…> Belikovičiaus rūpesčiu buvo suremontuota, tačiau vėliau irgi sunyko.

1712 m.  kunigaikščio Jono Giedraičio rūpesčiu Avilių kapinėse pastatyta medinė koplyčia, tarnavusi šimtmetį ir buvusi viena iš keturių Dusetų parapijai priklausiusių filijų.

XVIII a. pirmoje pusėje Aviliuose įsikūrė Vilniaus pijorų vienuoliai (juos fundavo Dusetų klebonas Koseradskis ir ponas Balcevičius). Pijorai Aviliuose mokė tikėjimo pagrindų, Aviliuose prie koplyčios (ar bažnyčios) jie įsteigė parapinę mokyklą.

1794 m. įsteigus Antazavės parapiją, Aviliai buvo priskirti Antazavei.

1817 m. dvarininkės Gertrūdos Klikavičiūtės-Kaminskienės lėšomis senosios koplyčios vietoje buvo pastatyta Avilių bažnyčia, kurią tais pačiais metais pašventino Dusetų klebonas kanauninkas Jonas Stanevičius.

1875 m. Vencavų dvarininko Tomo Kžyveco lėšomis bažnyčia buvo atnaujinta.

1930 m. parapijiečiai bažnyčiai padovanojo iki šiol žmones į bažnyčią kviečiantį varpą, vadinamą Šv. Juozapu.

XIX amžių menanti medinė Avilių kaimo bažnyčia yra tradicinės formos – pailgas stačiakampis su kukliu fasadu be portiko. Trikampis frontonas papuoštas puslankiu langu su spindulių padalomis. Ant bažnyčios stogo yra bokštelis su varpo formos šalmu ir puošniu geležiniu kryžiumi. Dvišlaičio maldos namų stogo gale yra kitas ažūrinis geležinis kryžius. Bažnyčios interjeras padalintas į tris navas šešiomis medinėmis kolonomis. Abipus presbiterijos yra po zakristiją. Šventorius aptvertas akmenų mūro tvora su trijų angų geležiniais vartais tarp mūrinių stulpų.