Lankytini objektai

Tai didžiausia sala Zarasų rajone, užimanti net 46,6 ha plotą. Labiausiai ji yra žinoma dėl ne vieną dešimtmetį kasmet čia vykstančio šiuolaikinio baltų kultūros ir alternatyvios muzikos festivalio „Mėnuo Juodaragis“. Jauki ir beveik laukinė sala stebina savo išraiškingu, miškingu ir tuo pačiu erdviu kraštovaizdžiu, galingais šimtamečiais medžiais, pievų kloniais, keliais šaltiniais bei svaiginančiu tyros gamtos pojūčiu.

Duburio apylinkės labai senos. Istoriniai šaltiniai liudija, kad XVI amžiaus viduryje aplink šį ežerą buvo įsikūrę mažiausiai keturi dvarai priklausę ponams Buivydams, Jasienskiams, Piotrovskiams bei kunigaikščiams Giedraičiams. 

XIX a. pradžioje Duburio ežero salą bei netoliese buvusį Duburaičio kaimą įsigijo ponas Antanas Aloizas Šeikus (1779-1858) su žmona Viktorija Ivaškevičiūte. Duburio ežero saloje jie įkūrė palivarką, kurį ir pavadino Sala, kitaip – Astravu (lenk. Ostrów). Čia iš lauko akmenų mūro buvo pastatytas ponų gyvenamasis namas, dėl kurio pati vieta praminta anuomet įprastu žodžiu – Murovanka.

Iki pat 1940 m. Duburio sala su palivarku priklausė poniai Jadvygai Šeikienei (kitur – Šeikutei). Tuo metu tilto į salą dar nebuvo, tad žmonės čia keldavosi plaustu. Ir tik XX a. antroje pusėje, siauriausioje ežero vietoje buvo supiltas pylimas ir nutiestas kelias.

Saloje yra maudykla, įrengtos poilsiavietės, tad čia stovyklauti galima ir rudenį.