Lankytini objektai

Dusetų senosios žydų kapinės istoriniuose šaltiniuose yra minimos nuo 1520 metų, kuomet Dusetas valdęs didikas Jonas Radvila II (1516 – 1551) nuo savo turto, fundacijos aktu užrašyto Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios išlaikymui, aštuntąjame punkte, Gojumi vadintoje bažnyčios žemėje leido vietos žydų kahalui (bendruomenei) kurti kapines.

Vieta kapinėms parinkta pagal žydų laidojimo papročius,  taip, kad kapinės būtų ant kalno arba jo nuolydyje, kad nuo gyvenvietės jas skirtų upė ar ežeras, ir ne mažiau kaip 50 alkūnių (25 metrai) nuo artimiausio namo, o palaidojimai būdavo orientuojami Jeruzalės kryptimi.

Vėliau, praėjus tam tikram laiko tarpui (matyt dešimtmečiams), sutartis tarp bažnyčios ir Dusetų kahalo būdavo iš naujo konfirmuojama. Tai liudija gerokai vėlesnis, 1730 m. rugpjūčio 29 d. analogiškos sutarties įrašas atitinkantis Jono Radvilos II fundacijos aštunto punkto nuostatus.

Iki šių dienų kapinėse išliko tik XX a. pirmos pusės antkapiniai paminklai (jų datos varijuoja tarp 1910 ir 1934 metų).