Lankytini objektai

Padustėlio kaime 1920 metais gimė poezijos šedevrų „Aš – beržas“, „Ir nusinešė saulę miškai“, „Ateisiu tylią naktį“ autorius Paulius Širvys. Jo tėvai buvo šviesūs žmonės – skaitė laikraščius ir knygas, nors nelengvai vertėsi.

Jaunavedžiai besilaukdami būsimojo poeto ir manydami, jog geriau ūkininkauti seksis naujoje vietoje, apsikeitė ūkiais su giminaičiu iš Padustėlio – P. Širvio dėde J. Urbonu. Tačiau ūkininkavimas Padustėlio sodyboje nebuvo sėkmingas ir po daugiau nei metų Širviai grįžo į savo ūkį Degučiuose (Rokiškio raj.).

Pauliaus Širvio gimtajam namui būdingas stambus, ištęsto stačiakampio planas su dvišlaičiu pusvalminiu stogu. Namo vidaus erdvė padalinta į tris dalis, centre dominuoja priemenė. Ji atskiria maždaug vienodo ploto dalis, kuriose pagal Aukštaitijos regionui būdingą schemą išdėstytos gyvenamos patalpos – virtuvė, bendrojo naudojimo ir svečių kambariai, kamara ir kamaraitė.

Praėjus ketveriems metams po Pauliaus Širvio mirties, 1983 metais jo gimtasis namas Padustėlyje pažymėtas paminkline lenta, o 1995 metais,  švenčiant 75-ąsias poeto gimimo metines,  Dusetų miestelyje atidengtas tautodailininko I. Užkurnio skulptūrinis stogastulpis P. Širvio atminimui. 1997 metais Zarasų antrajai vidurinei mokyklai suteiktas poeto Pauliaus Širvio vardas.