Lankytini objektai

Šaltupės koplytėlė nuo seno stovėjusi šiaurinėje Zarasų miesto dalyje, prie Šaltupės upelio, kurio vanduo vietinių pasakojimu, buvo gydantis. Bene pirmasis koplytėlės paminėjimas istoriniuose šaltiniuose siekia 1640 metus, kuomet buvo nustatinėjamos ribos tarp bažnyčiai priklausiusio Altarijos palivarko ir Palazdynės dvaro. Pro šią vietą ėjusiu keliu buvo vykstama į Antalieptę, Dusetas, Obelius ar Rygą, tad šalimais, kitoje kelio pusėje buvusiame šaltiniuotame pabalyje įsikūrė Šaltupkos karčema.

1824 m. koplytėlę iš naujo pastatė Antanas Zarenbergas. Ji buvo iš plytų, tinkuota ir baltai nudažyta. Viršuje, po stogeliu, buvo nedidelė arkos formos anga, kurioje stovėjo Kristaus statulėlė. Žmonės šią statulėlę laikė stebuklinga. Apie koplytėlės atsiradimą sklando įvairių pasakojimų. Pasakojama, kad vieną audringą dieną žaibas trenkęs į bažnyčią, ir ji buvusi nuversta į ežerą. Šalia bažnyčios stovėjusi bei stebuklingos galios turėjusi Kristaus statulėlė išplaukė į vandens paviršių. Toje vietoje, prie Šaltupės upelio, parapijiečiai pastatė mūrinę koplytėlę, į kurią perkėlė minėtą statulėlę.

1965 m. liepos 1 d. Zarasų miesto darbo žmonių deputatų taryba priėmė nutarimą koplytėlę nugriauti, motyvuodami tuo, kad ji trukdys įgyvendinti būsimą gatvės rekonstrukcijos projektą. Galiausiai, tų pat metų gruodžio mėnesį, naktį iš 28 į 29 d. koplytėlė buvo susprogdinta.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1992 m. kun. V. Kapočiaus rūpesčiu koplytėlė buvo atstatyta.