Lankytini objektai

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius gali siekti 1000 metų. Ąžuolas yra 19,5 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties lajos apačioje (prie žemės), o kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių.

Galima tik stebėtis, kad net ir būdamas labai blogos būklės, Stelmužės ąžuolas vis dar tebestorėja pusamžio ąžuolo sparta – remiantis nuo 1956 iki 2012 m. atliktų matavimų duomenimis matyti, kad Stelmužės ąžuolas per 56 metus pastorėjo 31 cm taigi, kasmet jo skersmuo vidutiniškai padidėdavo apie 5,5 mm.

Ir nors dažnai yra teigiama, kad garsusis ąžuolas skaičiuoja antrą tūkstantmetį, dėl jo amžiaus specialistai vis dar laužo ietis – juk sudėtinga tiksliai nustatyti medžio amžių jo nenupjovus. Remiantis naujausiais ąžuolo tyrimais, labiausiai tikėtina, kad Stelmužėje šis medis auga nuo XIII-XIV amžiaus, tad neabejotinai mena ir čia gyvenusius sėlių genties atstovus ir pirmuosius Stelmužės dvaro savininkus.

Apie ąžuolą sklando legendos ir pasakojimai. Buvo manoma, kad per drevę galima nusileisti į požemio pasaulį, kad po jo šaknimis gali būti lobis, o po šakomis senovėje degusi šventoji ugnis. Prie medžio šaknų būdavo deginami aukurai bei aukos dievams. Nėra tiksliai žinoma, kas nutiko su jo viršūne.