Lankytini objektai

Velikuškių I piliakalnis su 1,5 ha gyvenviete įrengtas atskiroje kalvoje, Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos pietiniame krante. Iš pietvakarių ir šiaurės rytų piliakalnį supo gynybiniai įtvirtinimai, griovių linijos, o iš vakarų pusės – pelkė, iš kurios tekėjo nedidelis upelis.

1933 m. piliakalnį tyrinėjo į atsargą išėjęs Lietuvos kariuomenės pulkininkas, archeologas Petras Tarasenka. Ištyrus apie 1550 m² plotą, buvo rastas iš vario lydinio pagamintas žiedas, įvija, stiklo karolis, molinis verpstukas, keramikos šukių brūkšniuotu, lygiu, grublėtu paviršiumi bei apžiestų indų fragmentų, taip pat kaulinių adiklių, ylų ir smeigtukų, geležinių peilių, peilių, pjautuvėlių, akmeninių galąstuvų, ietigalių, žalvarinių kabučių, sidabrinės antkaklės fragmentas, šukų apkaustai, žvejybinis kabliukas. Tyrimų metu gausiai aptikta gyvulių kaulų bei sudegusių grūdų, surinkta didelė keramikos šukių kolekcija.

Apie 80 cm gylio piliakalnio kultūriniame sluoksnyje aptikti radiniai leidžia teigti, kad šis piliakalnis, kaip ir daugelis kitų mūsų regione esančių piliakalnių buvo naudojamas gana ilgą laiką – nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki pat XIII amžiaus, ankstyvojo Lietuvos valstybingumo laikotarpio, kol buvo sunaikintas jį užpuolusių priešų. Pilaitės užpuolimą liudija 1933 m. kasinėjimų metu pietinėje aikštelės pusėje rasti dviejų vienas ant kito užgriuvusių vyrų griaučiai, datuojami XIII a.