Lankytini objektai

Vosgėlių piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, apie 700 m į pietus nuo Vosgėlių kaimo. 1933 m. piliakalnį tyrinėjo į atsargą išėjęs Lietuvos kariuomenės pulkininkas, archeologas Petras Tarasenka.

Ištyrus 144 m² plotą, buvo aptiktas iki 1 m storio kultūrinis sluoksnis su geležiniais strėlių antgaliais, yla, puodo rankena, pjautuvu, žalvarine skardine ir lankine segėmis, žiedu, akmeniniais kirviais, kauliniais smeigtukais, strėlėmis, adikliu, moliniais verpstukais, liejimo formomis, lygia, brūkšniuota, grublėta ir žiesta keramika, gyvulių kaulais. Iš surinktų radinių išsiskyrė vienoje kaulinėje yloje išraižyti simboliai: vertikali brūkšniuota juosta, saulė, mėnulis delčios fazėje ir trys žvaigždės. Tyrimų metu nustatyta, kad Vosgėlių piliakalnis buvo naudojamas nuo I tūkstantmečio pr. Kr. Iki pat iki XIV amžiaus pabaigos.

1934 m. Drageliškių kaime (Vosgėlių piliakalnio papėdėje buvusios gyvenvietės teritorijoje) buvo rastas XIII a. – XIV a. pradžia datuojamas sidabrinių lydinių ir papuošalų lobis, kurį sudarė 21 sidabrinis lietuviškas ilgasis, lazdelės formos elektrono (aukso ir sidabro) lydinys, 2 Naugardo tipo sidabriniai lydiniai, viena Kijivo grivna, 3 sidabriniai žiedai su pinta priekine dalimi bei 2 grandinėlės. Neabejotina, kad toks kiekis sidabro galėjo priklausyti tik labai pasiturinčiam asmeniui, tikėtina, vienam iš vietos kunigaikščių ir buvo paslėptas, kuomet į apylinkes įsiveržė priešas.

XVI-XVII a. Vosgėlių piliakalnis ir šalia jo buvęs kaimas dar buvo vadinamas Gorodiščiumi arba Vaituva (1686), tačiau ilgainiui abu senieji vietovardžiai galutinai išnyko, ir XVIII a. pirmoje pusėje ši vietovė jau vadinta tik Vosgėliais.

Istoriko dr. Tomo Baranausko nuomone šį prie pat Sėlos žemės ribų esantį piliakalnį vėlyvuoju jo gyvavimo laikotarpiu (jau po sėlių gentinės struktūros sunykimo) galima sieti su 1260 m. karaliaus Mindaugo taryboje buvusiu vienu iš trijų Nalšios kunigaikščių – Vaisgailiu ar Vosgėliu (lot. Vesegel), kurį Mindaugas paskyrė vietininku, užvaldęs savo uošvio Plikio Ruškaičio žemę. Su šiuo kunigaikščiu taip pat yra siejami mažiausiai penki regione esantys vietovardžiai: pavyzdžiui, dar vienas Vosgėlių piliakalnis prie Utenos ar Vaisgailių (Vaigeliškių) kaimas, buvęs į pietus nuo Vasaknų dvaro. Tokių vietovardžių paplitimas nedideliame regione tik paliudija, kad jie galėjo būti vienalaikiai ir sustiprina išsakytą hipotezę.