Lankytini objektai

Saloje gyventa nuo seno. Remiantis istoriniais šaltiniais yra žinoma apie kadaise saloje buvusį Vilniaus vyskupų dvarą, sunykusį dar XVIII amžiuje. Vėliau čia ėmė kurtis valstiečių sodybos, buvo ūkininkaujama. Tuo metu į salą dar nebuvo jokio tilto, tad buvo įprasta persikelti valtimis arba plaustais. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariai į sąlą buvo nutiesę tiltą, tačiau vėliau jis buvo išardytas ir saloje gyvenę žmonės miestą galėjo pasiekti tik valtimi.

XX a. viduryje nukasus rytinėje Zaraso ežero Didžiosios salos dalyje buvusią smėlingą kalvelę buvo supiltas pylimas ir pastatytas gelžbetoninis tiltas. Vėliau saloje įrengta estrada, hipodromas, išasfaltuotas kelias, užveistas medelynas miestui apželdinti jame auginti net pilkieji riešutmedžiai (Juglans cinerea).

Dabar sala tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, čia yra ir pagrindinis miesto paplūdimys pritaikytas aktyviam poilsiui, čia įrengta didžiausia Baltijos šalyse 600 metrų ilgio vandenlenčių trasa, vandens batutų parkas, sveikatingumo takas.

Nors Zaraso ežero Didžioji sala yra gausiai lankoma, o jos kraštovaizdis smarkiai pakeistas, ji pasižymi bioįvairove: čia gausu gamtinę brandą pasiekusių medžių, centrinėje salos dalyje auga į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas Melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), netoliese esančioje pelkėtoje buveinėje pastebėtos Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) bei itin retų vabalų – Niūriaspalvio auksavabalio (Osmoderma barnabita) ir Ąžuolinio skaptuko (Xestobium rufovillosum) veiklos požymiai.