Ar žinai šią vietą Zarasų krašte? Nepriklausomybės paminklas Degučiuose (Zarasų sen.)
Ar žinai šią vietą Zarasų krašte? Nepriklausomybės paminklas Degučiuose (Zarasų sen.) Paminklas Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti Degučiuose pradėtas statyti 1928 metais vietos šaulių iniciatyva (autorius Antanas Rūkštelė). Kadangi jis buvo statomas visuomenės lėšomis, statybos užtruko ir paminklas buvo baigtas tik 1933 metais. 1958 m. sovietų okupacinės valdžios šalininkai šį paminklą nugriovė, tačiau 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę paminklas jis buvo vėl atstatytas (pagal dailininko Alfonso Šeduikio projektą). Tad dabartinis paminklas nėra autentiškas, pirminis jo variantas buvo kiek kitoks ir jis stovėjo kitoje kelio pusėje, netoli dabartinės Degučių Šv. Antano Paduviečio koplyčios, 20 m į šiaurę nuo Utenos – Zarasų plento skverelyje. Paminklas yra iš trijų dalių, vidurinė iškilusi virš dviejų žemesnių sparnų. Jų viršutinėse dalyse pastatyti apvalūs cementiniai rutuliai. Fasadinėje paminklo dalyje pritvirtinta metalinė lenta su užrašu: „Per aukas ir vienybę laisvę atgavus tegyvuoja Lietuva“. Koordinatės: 55.661048, 26.060264 Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro informacija
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos renginiai Zarasų mieste ir rajone
Pirmadienis (03.10): 13:00 Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Antazavės dvare. Antradienis (03.11): 10:00 – Kovo 11-osios žygis skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui. Susitikimas prie Zarasų apžvalgos rato. 10:40 – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas prie Nepriklausomybės paminklo Degučiuose. Iškilmingas vėliavos pakėlimas, himno giedojimas, sveikinimai. 11:00 – Pilietiškumo akcijos-šventinio bėgimo „Tikime laisve 2025“ dalyvių startas nuo Nepriklausomybės paminklo Degučiuose. 11:00 – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti skirtas koncertas „Dainuoju Lietuvai“ Zarasų kultūros centro Suvieko teritoriniame padalinyje. 12:00 – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Dusetose. Spektaklis „Valdovas“ Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje. 12:00 – Paroda „Tikime laisve“! Zarasų kultūros centro Salako teritoriniame padalinyje. 13:00 – Koncertas „Lietuva – čiurlioniška šalis“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti Zarasų kultūros centre. 13:00 – „Laisvės kelias: 35 m. atkurtai Lietuvai“ – šventinis renginys Turmante. 14:00 – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena Antalieptėje. 17:00 – Koncertas skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti „Čia – Lietuva su dainomis ir saule“ Avilių kultūros skyriuje.
Ar žinai šią vietą Zarasų krašte? Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai (Turmanto sen.)
Ar žinai šią vietą Zarasų krašte? Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimai (Turmanto sen.) 1914 metais Europoje įsiplieskusio Pirmojo pasaulinio karo veiksmai dabartinės Lietuvos teritoriją apėmė 1915 metų rudenį. Vokiečių karių pozicijos Zarasų krašte driekėsi nuo Tilžės ir Turmanto, pro Zarasų miestą ir iki pat Stelmužės. Galiausiai, nusistovėjus Vokietijos imperijos rytų fronto linijai, ją imta fortifikuoti. Pafrontėje įkurdintos rezervinės vokiečių kariuomenės divizijos, o joms aprūpinti čia buvo pastatyti ištisi betoniniai požeminiai miesteliai su infrastruktūra, artilerijos sandėliais, ligoninėmis, vadavietėmis, buvo nutiestos siaurojo geležinkelio linijos ir net pastatytos kelios elektrinės. Iki šių dienų išlikę fronto linijos statiniai ar jų likučiai yra išsibarstę miškuose, prie anuomet strategiškai svarbių kelių bei aplink Turmanto geležinkelio stotį. 2022 m. VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centrui kartu su Latvijos Aukšdaugavos rajono savivaldybe baigus įgyvendinti projektą „Pirmojo pasaulinio karo turizmo kryptis ir ekspozicijos dėl lankytojų pritraukimo į pasienio regioną“ (arba trumpiau „WWI ROUTE“, projekto Nr. LLI-501) buvo parengtas per dvi valstybes nusidriekęs pažintinis maršrutas, išvalyti ir lankymui pritaikyti betoniai bunkeriai, atliktas išsamus istorinis tyrias bei įkurtas įnovatyvus muziejus. Nors dalis Pirmojo pasaulinio karo paveldo objektų Zarasų krašte yra gana nesunkiai prieinami, kitus gali būti sudėtinga rasti bei iki jų prieiti, tad geriausia tai daryti rudenį arba pavasarį. Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras reguliariai organizuoja pėsčiųjų bei dviračių žygius šiuo pažintiniu maršrutu. Jau šį šeštadienį (kovo 1 d.) įvyks 23 km pėsčiųjų žygis Turmanto (Zarasų) ir Demenės seniūnijų (Aukšdaugavos) apylinkėmis apžvelgiant pirmojo pasaulinio karo palikimą, tad labai kviečiame prisijungti. Registracijos nuoroda: https://forms.gle/FwMrFKxeyHGAnRJR7 Daugiau informacijos: https://ww1route.eu/lt Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro informacija
Stebuklingasis Zarasų bažnyčios paveikslas
Po du metus užtrukusių restauracijos darbų į Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios didįjį altorių sugrįžo stebuklingasis paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu” (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33360). Anksčiau sklido gandai, jog paveikslas buvo išgelbėtas iš Vilniaus pilyje ir mieste 1610 m. siautusio gaisro. Ir iš tiesų, restauratoriams nuėmus sidabrinius aptaisus paveikslo apačioje atsidengė tai patvirtinantis įrašas: „1610 metų po Mergelės Gimdymo liepos 1 dieną visa ryjanti liepsna, naikindama visą Vilniaus miestą, pilį ir šventuosius pastatus, mane, pritvirtintą ant sienos, Aukščiausiojo Dievo paliepimu, paliko nepaliestą, kad byločiau būsimoms kartoms“. Prieš imantis restauracijos darbų, buvo atlikti visi būtini tyrimai – istoriniai, menotyriniai, fizikiniai, cheminiai bei fotogrametriniai apmatavimai, menotyrininkams pavyko aptikti ir paveikslo sukūrimui galėjusį pasitarnauti tarpinį atvaizdą – Giovanni Batista di Cavalieri autorystės S. Maria di Popolo paveikslo raižinį sukurtą maždaug 1560-1600 metais. Taip pat nustatyta, kad beveik visos sidabrinės paveikslo puošmenos sukurtos XVII amžiuje, išskyrus vieną XIX amžiuje atkurtą rūbų lakštelį ir sidabrinį mėnulį. Nepaisant daugkartinių pertapymų, ant medžio plokštės nutapytas stebuklingasis Zarasų bažnyčios Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu Jėzumi paveikslas ir šio atvaizdo sidabrinės puošmenos (dvi karūnos bei aptaisai) yra labai vertingi, istorinę ir meninę vertę turintys sakralinės dailės kūriniai, atskleidžiantys pamaldumo kultūrą ir pagarbos Švč. Mergelėi Marijai tradiciją. Tad jei vyksite į Zarasus, rekomenduojame aplankyti Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, kur pamatysite ir garsųjį paveikslą. Koordinatės: 55.730395, 26.245637 Daugiau informacijos: https://www.zarasuparapija.lt Daugiau informacijos apie Zarasų kraštą rasite: https://www.visitzarasai.lt/lt Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro informacija
Kviečiame paslaugų teikėjus atnaujinti informaciją!
Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras nuolat siekia pateikti naujausią ir tiksliausią informaciją apie mūsų krašto paslaugas ir pramogas! Jeigu teikiate apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ar kitas paslaugas Zarasų rajone – atnaujinkite savo informaciją jau dabar! Kodėl verta? - Pasieksite daugiau potencialių klientų. - Užtikrinsite, kad lankytojai gautų tikslią informaciją apie Jūsų paslaugas. - Prisidėsite prie Zarasų krašto turizmo ir verslo augimo Kaip atnaujinti? Susisiekite su mumis el. paštu arba telefonu ir mes padėsime atnaujinti duomenis greitai ir paprastai! Būkite matomi ir lengvai pasiekiami – atnaujinkite informaciją jau šiandien! Kontaktai: VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras Adresas: D. Bukonto g. 1, Zarasai, 32132 Tel.: +370 682 40988 El. paštas: turizmas@zarasai.lt, visitzarasai@gmail.com Interneto svetainė: www.visitzarasai.lt Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras – Jūsų partneris verslo ir turizmo srityje!
Sartai 2025: žiemos šventė Dusetose
Vasario 15-ąją Dusetose įvyko kasmetinė žiemos šventė „Sartai 2025“, pritraukusi gausų būrį žirgų mylėtojų, kultūros entuziastų ir smalsuolių iš visos Lietuvos. Nors šiemet tradicinės ristūnų lenktynės nebuvo organizuojamos, renginio dalyviai galėjo mėgautis įvairiais pasirodymais, muzika, parodomis bei kitomis pramogomis. Renginyje dalyvavo daugybė žmonių, kurie džiaugėsi šventės atmosfera ir turininga programa. Iškilmingas šventės atidarymas Šventinė diena prasidėjo Nepriklausomybės aikštėje, kur po orkestro ir žirgų eisenos buvo pakelta šventės vėliava ir įžiebta simbolinė ugnis. Dalyvius sveikino Zarasų rajono merė Nijolė Guobienė ir kiti garbūs svečiai. Po oficialiosios dalies scena atiteko įvairių kolektyvų pasirodymams: Smalvų tradicinės muzikos kapelai, stilizuotos muzikos kapelai „Brigadėla“, instrumentinio folkloro grupei „Vydraga“ bei liaudiškų šokių kolektyvams „Aguonėlė“ ir „Ežerėnai“. Žirgų mylėtojams – įspūdingi pasirodymai Nepaisant lenktynių nebuvimo, žirgai šventėje užėmė svarbią vietą. Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacija surengė parodomąją figūrinio važiavimo su karietomis ir jojimo programą. Taip pat didelio susidomėjimo sulaukė Ugnės Jankauskaitės pasirodymas „Žmogaus ir žirgo ryšys“, atskleidęs ypatingą žmogaus ir žirgo tarpusavio supratimą bei harmoniją. Veiklos visai šeimai Mažieji šventės dalyviai turėjo galimybę pramogauti specialiai jiems įrengtoje zonoje su karusele, šiaudų labirintu bei pasijodinėti poniais. Visą dieną veikė nemokamas „Arklių taksi“, siūlęs pasivažinėjimus karietomis po Dusetas. Drąsiausieji galėjo išbandyti maudynes Sartų ežere, dalyvauti žiemos pramogose „Stebuklingos Sartų ežero gelmės“ ar prisijungti prie istorinio žygio „Un Sartų“. Meno ir istorijos gerbėjams – unikalios parodos Dusetų dailės galerijoje atidaryta tradicinė tarptautinė paroda „Žirgas mene“, kurioje eksponuojami įvairių menininkų darbai, įkvėpti žirginės tematikos. Tuo tarpu Zarasų krašto muziejaus padalinyje – kalbininko K. Būgos memorialiniame muziejuje – buvo eksponuojama paroda „Dalgis prieš paraką: 1831 m. sukilimas“, kviečianti pažvelgti į istorinį laikotarpį ir jo reikšmę Lietuvai. Muzikinė programa ir šventės uždarymas Visą dieną šventės dalyvius džiugino gyvos muzikos koncertai. Scenoje pasirodė populiarios grupės „Sadūnai“, „Vairas“, o vakare Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje šventės uždarymo akcentu tapo Česlovo Gabalio ir grupės „Pelenai“ koncertas. Nepaisant besikeičiančių tradicijų, „Sartai 2025“ dar kartą įrodė, kad ši šventė yra ne tik apie žirgus, bet ir apie bendrystę, kultūrą bei žiemos džiaugsmus, suburiančius bendruomenę ir lankytojus iš visos šalies. Informaciją apie Zarasų kraštą ir renginio programą teikė Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras.
Zarasai parodoje „Reisen & Caravaning Hamburg 2025”
Paroda „Reisen & Caravaning Hamburg 2025” yra didžiausia turizmo paroda, vykstanti šiaurinėje Vokietijos dalyje. 7 salės, 45 tūkstančiai kvadratinių metrų parodos ploto, 440 turizmo organizacijų ir dalyvių iš viso pasaulio. Vasario 6–9 d. Zarasų krašto turistinis potencialas, kartu su Ignalinos, Birštono, Trakų, Kauno rajono, Druskininkų, Klaipėdos, Palangos ir Nidos buvo pristatytas tarptautinėje atostogų ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Reisen & Caravaning Hamburg 2025“ Hamburge. Šiemet parodą aplankė virš 65 000 lankytojų. Parodos lankytojai daugiausia domėjosi karavaningu (keliavimas nedideliuose mobiliuose nameliuose ant ratų) ir kemperiais (62 proc.), o kiti 38 proc. – turizmo paslaugomis. Buvome nustebinti, kiek daug lankytojų apsilankė Lietuvos stende. Smagu, kad didelio susidomėjimo sulaukė Lietuvos regionai, mūsų kempingai, stovyklavietės, dviračių ir vandens maršrutai. Zarasų kraštu susidomėjo keliautojai kemperiais, ketinantys aplankyti Baltijos šalis, keliautojai, keliaujantys automobiliais, dviračiais ir net pėsčiomis. Dauguma parodos dalyvių, planuojančių šią arba kitą vasarą vykti į mūsų kraštus prašė sudėlioti jiems kryptis, maršrutus bei sužymėti žemėlapyje, ką verta pamatyti Baltijos šalyse ir Zarasuose. Dėliojant maršrutus, kokia kryptimi turistai bevyktų, Zarasai visada buvo įtraukti į vieną iš kelionės tikslų. Vokiečiai planuodami kelionę po Lietuvą, Latviją ir Estiją domėjosi, kaip geriau jiems atvykti į mūsų šalį, kiek trunka kelionė automobiliu per Lenkiją, keltu iš Kilio į Klaipėda, jei kelionę planuoja lėktuvu, ar įmanoma traukiniu iš Rygos pasiekti Vilnių, ar yra saugu keliauti po Lietuvą dviračiais ir kiti klausimai. Turistus domina gamtinis turizmas, mūsų krašto regioniniai parkai, galimybė stovyklauti laukinėje gamtoje, architektūros įžymybės ir gamtos paveldo objektas toks kaip Stelmužės ąžuolas, kuris žinomas Vokietijoje bei galimybė pajausti vietinių gyvenimo atmosferą. Hamburgo parodoje Zarasų kraštas sudomino net kelis kelionių organizatorius, organizuojančius keliones po Suomiją, Estiją, Latviją ir Lietuvą. Po šiuos parodos vokiečiai susipažino su Lietuvos regionais ir atrado Zarasų kraštą ir gamtos išskirtinumą. Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija
Sartų žirgų lenktynės – seniausios kasmet organizuojamos tradicinės ristūnų lenktynės Lietuvoje
Sartų žirgų lenktynės – seniausios kasmet organizuojamos tradicinės ristūnų lenktynės Lietuvoje Tradiciškai Sartų žirgų lenktynės vyksta kasmet, pirmąjį vasario savaitgalį, per Grabnyčias. Visgi šiemet lenktynės buvo atšauktos, o vietoje jų vasario 15 d. Dusetose vyks žiemos šventė ,,SARTAI 2025", kurioje žirgai išliks svarbiausia šventės dalimi. Tad prisiminkime įdomiausius faktus apie Sartų žirgų lenktynes tarpukario Lietuvoje. Iki pat pirmųjų oficialių lenktynių nebuvo bendrų taisyklių – jei ant Sartų ežero nebuvo daug sniego, važiuota ledu, o jeigu gausiai pasnigdavo, tuomet varžytasi pagrindine Dusetų gatve nuo bažnyčios iki valsčiaus namų (dabar K. Būgos gimnazija). 1917 m. vietinių arklių veislę pagerino Orlovų veislės eržilas, Pošiūno atvarytas iš Rygos hipodromo. Vėliau šis žirgas atiteko Riškonių kaimo ūkininkui Antanui Grižui, tačiau nepriklausomybės metais Latvijos vyriausybės reikalavimu buvo grąžintas. 1920-1925 m. lenktynėse vadintose „bėgiais“, lenktyniaudavo jau 10-11 ūkininkų su savo žirgais „bėgūnais“, pirmąjame Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetyje imtos gaminti ir lenktyninės rogutės, vadinamos „ožiukais“. 1933 m. lenktynės tapo oficialiomis, jas pradėjo remti LR žemės ūkio ministerija. 1934 m. Žemės ūkio rūmai premijoms paskirė 600 litų, varžytasi po tris ristūnus 2 kilometrų distancijoje (žirgai turėjo du kartus apibėgti 1 kilometro ratą), todėl pasiekti ženkliai geresni rezultatai (3:49 min.). Kadangi paramos premijoms neužteko, iš lenktynių dalyvių buvo imamas starto mokestis – 10 litų, iš kurių 5 buvo grąžinami, jei dalyvis nelaimėdavo jokio prizo. 1937 m. lenktynes žymėjo pokyčiai – buvo nustatyta 1 angliškos mylios (1609 metrų) distancija, kurią eiklieji žirgai bėga ir šiais laikais, o antroji lenktynių diena – vasario 3 d. buvo skirta arklių mugei (žirgus pirkdavo Lietuvos kariuomenė, apylinkių ūkininkinkai). 1939 m. lenktynės buvo pačios didžiausios, jose dalyvavo ministras pirmininkas Vladas Mironas, žemės ūkio ministras Skaistgiris, ŽŪ rūmų direktorius Jokubauskas, Dusetas siekta pristatyti kaip turizmui patrauklų regioną. Tais metais dalyvius sveikino ir Lietuvos karo aviacijos lėktuvai. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuotrauka. Susitinkame šventėje ,,Sartai 2025” vasario 15 d. Dusetose! Renginio programa:https://www.visitzarasai.lt/lt/naujienos/sartai-2025 Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro informacija
SARTAI 2025
Dusetų Nepriklausomybės aikštėje 10.00 Šventinės mugės pradžia. 11.00 Oficialus šventės „SARTAI 2025“ atidarymas. Orkestro ir žirgų eisena nuo Kultūros centro Dusetų dailės galerijos į Nepriklausomybės aikštę. Oficiali šventės vėliavos pakėlimo ceremonija, ugnies uždegimas. Šventės himnas. Merės ir svečių sveikinimai. 12.30 Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro Smalvų tradicinės muzikos kapela, stilizuotos muzikos kapela „BRIGADĖLA“, instrumentinio folkloro grupė „VYDRAGA“, Zarasų rajono savivaldybės kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė „Aguonėlė“ ir senjorų liaudiškų šokių grupė „Ežerėnai“. 14.00 Grupės „SADŪNAI“ koncertas. 15.00 Grupės „VAIRAS“ koncertas. 16.00 Oficialus šventės uždarymas. DIENOS PRAMOGOS 9.00 val. Istorinis žygis „Un Sartų“. Išankstinė registracija http://sartai.zarasuzygiai.lt 12.00 – 16.00 val. Arklių taksi – pasivažinėjimas karietomis po Dusetas (nemokamas). 13.30 val. Pramogos žiemos ir šalčio mėgėjams „Stebuklingos Sartų ežero gelmės“ prie Dusetų seniūnijos. 14.00 – 15.00 val. prie Kultūros centro Dusetų dailės galerijos: Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos parodomoji figūrinio važiavimo su karietomis ir jojimo programa. Ugnės Jankauskaitės parodomoji programa „Žmogaus ir žirgo ryšys“. Visą dieną Jūsų lauks: Vaikų džiaugsmui įrengta pramogų zona, kurioje rasite karuselę, šiaudų labirintą su pramogomis bei žinoma – mažuosius ponius. Paroda „Dalgis prieš paraką: 1831 m. sukilimas“ Zarasų krašto muziejaus padalinio kalbininko K. Būgos memorialinio muziejaus Dusetų informaciniame centre. Sartų regioninio parko lankytojų centre atvirų durų diena. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje 16.30 Parodos atidarymas „Žirgas mene“. 18.00 Česlovo Gabalio ir grupės „PELENAI“ koncertas. Kultūros centro Dusetų dailės galerijos informacija
Kviečiame į Vasario 16-osios renginius!
Zarasų mieste 12.00 val. Šv. Mišios Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje 12.45 val. Iškilminga Lietuvos vėliavos pakėlimo ceremonija prie paminklo „Laisvės angelas“ 13.00 val. Šventinis Vasario 16-osios koncertas „Kelias į tėviškės širdį“ Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre Koncerte dalyvaus Zarasų kultūros centro meno kolektyvai, solistai bei Zarasų viešosios bibliotekos suaugusiųjų teatras „Juodai baltas“. Jų atliekamos dainos bei kūriniai įprasmins mūsų krašto unikalumą ir ilgaamžes tradicijas. Tai puiki proga kartu švęsti Laisvę, Vienybę ir pasididžiavimą savo kraštu. Dusetose 12 val. Šv. Mišios Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje. Po Šv. Mišių Kultūros centro Dusetų dailės galerijos ir Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos atlikėjų koncertas bažnyčioje. Turmanto teritoriniame padalinyje 15.00 val. Koncertas „Mūsų vertybė – laisvė“. Degučiuose 15.00 val. Renginys, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti – „M. K. Čiurlionio angelas“. Salako teritoriniame padalinyje 14.00 val. Koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti „Gražiausia dainų puokštė Lietuvai“. Samaniuose 14.00 val. Koncertas „Mano Lietuva“. Koncerto svečiai – Kultūros centro Dusetų dailės galerijos tradicinės muzikos kapela „Un ta lieptą“. Avilių kultūros skyriuje 13.00 val. Koncertas-minėjimas „Lietuva – tai mes“. Koncertuos Pasvalio bendrijos „Bočiai“ kapela „Svalios vingis“. Antazavėje 11:30 Lietuvos Valstybės paminėjimas Antazavės dvare Smalvose 12.00 val. Valstybės atkūrimo dienos paminėjimo renginys „Švęskime laisvę kartu!!!“ Antalieptėje 11 val. Liaudiškos kapelos „Avilija“ ir vokalinio ansamblio „Melodija“ (vadovė Danutė Alaunienė) koncertas Antalieptės daugiafunkciniame centre.
Zarasai pristatyti tarptautinėje turizmo parodoje „Reisen & Caravaning Hamburg 2025“
Vasario 6–9 dienomis Hamburge vykusioje tarptautinėje turizmo ir kemperių parodoje „Reisen & Caravaning Hamburg 2025“ Zarasų kraštą pristatė Zarasų rajono savivaldybės merės patarėja Simona Burokaitė. Tai viena didžiausių specializuotų parodų Vokietijoje, kurioje lankytojai turi galimybę susipažinti su naujausiomis turizmo tendencijomis, kemperių kelionių galimybėmis bei inovatyviais stovyklavimo sprendimais. Didelis lankytojų susidomėjimas Zarasų kraštu Paroda išsiskyrė itin dideliu lankytojų skaičiumi, tarp kurių buvo kelionių entuziastai, aktyvaus poilsio mėgėjai bei kemperių turizmo atstovai. Zarasų krašto stendas sulaukė didelio dėmesio – lankytojai aktyviai domėjosi regiono turizmo infrastruktūra, stovyklavietėmis, dviračių takais, vandens turizmo galimybėmis bei poilsio paslaugomis. Atsižvelgiant į individualius keliautojų poreikius, buvo sudaromi asmeniniai maršrutai ir teikiami rekomendacijos dėl atvykimo į Zarasus. Pastebimas išaugęs susidomėjimas kempingo apgyvendinimo paslaugomis, ypač tarp keliautojų, ieškančių patogios ir kokybiškos infrastruktūros poilsiui gamtoje. Lankytojai akcentavo didėjantį poreikį modernioms stovyklavietėms, kurios suteiktų patogias sąlygas ilgesnėms kelionėms su kemperiais. Zarasai – patraukli kryptis kemperių turizmui Vokietijos keliautojai išsiskiria itin dideliu susidomėjimu kemperių turizmu, todėl dalyvavimas šioje parodoje buvo strategiškai svarbus Zarasų krašto, kaip patrauklios atostogų krypties, pristatymui. Zarasų rajonas siūlo platų spektrą galimybių keliautojams su kemperiais – nuo modernių kempingų su pilnai išvystyta infrastruktūra iki natūralių gamtos vietovių, kuriose galima mėgautis ramybe ir autentiška patirtimi. Zarasų rajono dalyvavimas tarptautinėje parodoje „Reisen & Caravaning Hamburg 2025“ prisideda prie regiono žinomumo didinimo bei aktyvaus turizmo skatinimo. Tikimasi, kad šis pristatymas paskatins dar didesnį Vokietijos turistų srautą į Zarasų kraštą bei prisidės prie turizmo sektoriaus plėtros regione.
Zarasai pristatyti tarptautinėje turizmo parodoje „Balttour 2025“!
Vasario 7–9 dienomis Rygoje vykusioje didžiausioje Baltijos šalių turizmo parodoje „Balttour 2025“ Zarasų kraštą sėkmingai reprezentavo Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro atstovai – projektų vadovas Ramūnas Keršys ir turizmo vadybininkas Edgaras Bocevičius. 31-tą kartą vykstanti „Balttour“ paroda siūlė lankytojams kelionių maršrutus ir laisvalaikio galimybes Latvijoje ir jos regionuose, puikius kelionių pasiūlymus bei informaciją apie populiarias tarptautines kelionių kryptis, tarp jų nemažai Lietuvos atstovaujamų regionų. Lankytojai taip pat ragavo regioninių valgių ir užsiėmė įvairia smagia veikla. „Balttour 2025“ subūrė 350 įmonių ir verslo atstovų iš 36 šalių – Latvijos, Lietuvos, Estijos, Albanijos, Gruzijos, Italijos, Juodkalnijos, Kipro, Ispanijos, Slovakijos, Slovėnijos, Turkijos, Ukrainos, Lenkijos ir kitų šalių. Šiais metais Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras buvo pristatomas bendrame Ežerų krašto stende, kartu su visais Aukštaitijos regiono turizmo centrais. Zarasų kraštas – unikalus kelionių tikslas Parodoje apsilankę svečiai aktyviai domėjosi Zarasų krašto turistiniais ištekliais. Didžiausią susidomėjimą sulaukė metiniai ir tradiciniai renginiai, kurie į Zarasus kasmet sutraukia tūkstančius lankytojų. Lankytojai taip pat išreiškė susižavėjimą atnaujinta Liepų sala – šis gamtos kampelis tampa vis populiaresne vieta poilsiui bei pramogoms. Daugelis parodos svečių taip pat gyrė bendrą Zarasų miesto tvarką ir infrastruktūrą, akcentuodami, kad švarus ir prižiūrėtas miestas tampa dar patrauklesnis tiek vietos gyventojams, tiek turistams. Ypač didelį susižavėjimą kėlė Zarasų apžvalgos ratas – iš jo atsiveriantys vaizdai vilioja keliautojus atrasti 300 ežerų kraštą ir mėgautis gamtos grožiu. Zarasai – vis labiau populiarėjanti kryptis Latvijos turistams Latvijos keliautojai yra viena didžiausių Zarasų rajono lankytojų grupių, todėl dalyvavimas tokioje tarptautinėje parodoje kaip „Balttour 2025“ – puiki galimybė pristatyti mūsų krašto išskirtinumą. Lankytojai noriai domėjosi poilsio galimybėmis gamtoje, vandens turizmu, šeimos pramogomis ir aktyviu laisvalaikiu. Ne vienas parodos dalyvis pažadėjo šią vasarą apsilankyti Zarasuose ir asmeniškai patirti šio krašto grožį. Dėkojame visiems, kurie aplankė mūsų stendą, domėjosi Zarasų kraštu ir dalinosi įspūdžiais!
Ar žinai šį Zarasiškį? Gydytojas Dominykas Bukontas (1873-1919)
Bukontai – sena bajorų giminė, Žemaitijoje valdžiusi Bukančių, Radvilaičių ir Danilaičių dvarus. XIX a. viduryje šios giminės atstovai persikėlė į tuometiniame Viekšnių valsčiuje buvusį Kegrių viensėdį. 1873 m. rugpjūčio 11 d. čia gyvenusiems Adomui ir Agnieškai Petrošiūtei Bukontams gimė sūnus Dominykas. Baigęs Šiaulių gimnaziją 1893 - 1897 m. D. Bukontas mokėsi Sankt Peterburgo universiteto gamtos- matematikos fakultete, 1900 m. baigė Charkovo universiteto medicinos fakultetą ir nuo 1901 m. dirbo gydytoju Dusetose, kur aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą. 1904 m. D.Bukontas buvo mobilizuotas į rusų-japonų karą, vėliau išleistas į atsargą apsigyveno Zarasuose, kur buvo paskirtas ligoninės vadovu. Čia jis įsiliejo į tautinę veiklą, 1913 m. įsteigė „Saulės“ draugiją, lietuvišką biblioteką, ragino gyventojus prenumeruoti lietuviškus laikraščius, rūpinosi lietuviškų draugijų steigimu, rinko tautosaką, liaudies dailės kūrinius, antropologiškai ištyrė 1000 Zarasų apylinkių lietuvių. 1914 m. vėl kilus karui D. Bukontas vėl buvo mobilizuotas ir tarnavo gydytoju latvių šaulių pulke. Į Zarasus jis sugrįžo tik 1918 m. ir rado šį kraštą nuniokotą ir ligų siaubiamą. Gydytojas rūpinosi kad mieste būtų įsteigta ligoninė, inicijavo Zarasų „Saulės“ draugijos progimnazijos steigimą. Zarasų krašte kilus dėmėtosios šiltinės epidemijai, D. Bukontas išgelbėjo šimtus žmonių. Deja, 1919 m. sausio 19 d. pats nuo šios ligos ir mirė, kadangi tuo metu mieste kito gydytojo nebuvo. 1993 m. Zarasų Sėlių aikštėje buvo atidengtas paminklas D. Bukontui, o 2018 m. istoriniame D. Bukonto name (dab. D. Bukonto g. 10), kuriame vėliau gyveno ir LR Steigiamojo Seimo narys, gydytojas Juozas Buzelis buvo įrengta ekspozicija šiems Zarasų krašto šviesuoliams atminti. Paminklo koordinatės: 55.731362, 26.245768
Sartų žirgų lenktynės – daugiau nei šimtmetį menanti tradicija
Sartų žirgų lenktynės – daugiau nei šimtmetį menanti tradicija. Lenktyniavimas toks pat senas kaip ir žmogaus ir žirgo ryšys, toks pat senas kaip ir azartas, noras pasipuikuoti, o varžymasis Sartų ledu – toks pat senas kaip ir žiemos kelias, kadaise jungęs Dusetas su grafų Pliaterių dvaru bei Jaskoniškių ir Kavolių kaimais. Lenktynių priešistore tapo 1899 m. Dusetų valsčiaus sueigos nutarimas kreiptis į Kauno gubernijos valdybą vasario 2 d. ir birželio 29 d. Dusetose rengti arklių muges. Tik 1904 m. lapkričio 8 d. buvo gautas leidimas trims arklių mugėms Dusetose, panaudojant tam turgaus aikštę ir gatvę. Taigi, 1905 m. galėjo įvykti ir pirmoji arklių mugė, tačiau ne per Grabnyčias, bet Blovieščiaus (Apsireiškimo Šv. Mergelei Marijai) dieną. Iki pat pirmųjų oficialių lenktynių nebuvo bendrų taisyklių – jei ant Sartų ežero nebuvo daug sniego, važiuota ledu, o jeigu gausiai pasnigdavo, tuomet varžytasi pagrindine Dusetų gatve nuo bažnyčios iki valsčiaus namų (dabar K. Būgos gimnazija). Nuo 1924 m. ant Sartų ežero lenktyniaudavo jau 10-11 eržilų, tuo metu jau pradėtos gaminti lenktyninės rogutės, vadinamos „ožiukais“, dėmesys skirtas ir žirgo papuošimui, o laimėti lenktynes buvo ne tik garbinga, bet ir pelninga. 1933 m. lenktynės tapo oficialiomis, jas pradėjo remti LR žemės ūkio ministerija. Tuo metu dar buvo varžomasi po tris, 2 kilometrų distancijoje (žirgai turėjo du kartus apibėgti 1 kilometro ratą). 1937 m. lenktynėse jau buvo nustatyta 1 angliškos mylios (1609 metrų) distancija, kurią eiklieji žirgai bėga ir šiais laikais. Tradiciškai Sartų žirgų lenktynės vyksta kasmet, pirmąjį vasario savaitgalį, per Grabnyčias, o pasidžiaugti reginiu bei muge čia kasmet apsilanko daugiau nei 10 tūkstančių žiūrovų. Nuo 1996 m. Sartų žirgų lenktynės organizuojamos jau tik Dusetų hipodrome ant dirbtinai suformuoto ledo tako. Deja, dėl nepakankamai šaltos žiemos nesant galimybės išlieti ledo taką, šiemet lenktynės buvo visai atšauktos, o vietoje jų vasario 15 d. Dusetose vyks žiemos šventė ,,SARTAI 2025". Renginio programa:https://www.facebook.com/events/2057147804770931 Iliustracijoje: 1939 m. Sartų žirgų lenktynių akimirka. Tais metais dalyvius sveikino Lietuvos karo aviacijos lėktuvai. Lietuvos centrinis valstybės archyvas. Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro informacija
„Kupolė“ – unikali erdvė gamtos apsuptyje, puikiai tinkanti įvairiems renginiams!
Zarasų kultūros centras kviečia atlikėjus, meno ir muzikos kūrėjus, renginių organizatorius pasinaudoti galimybe ir pristatyti savo kūrinius, organizuoti koncertus, parodas, ekspozicijas, švietimo ir edukacinius renginius šioje unikalioje ir gamtos apsuptoje vietoje.