Laisvalaikis

Šis takas skirtas Degučių kraštovaizdžio draustinio vertybėms pristatyti. Apsilankę susipažinsite su šimtamečio pušyno augalija ir gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį akivarą, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas pelkių orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių (Užusamanės) piliakalnį, praeisite IX-XII a. menantį pilkapyną ir gal net pamatysite Gražutės miško pušynuose gyvenančią pelėdą lututę.

Šis takas – viena iš NATURA 2000 teritorijų, kuri įsteigta išsaugoti biologinę įvairovę ir gamtos sukurtas vertybes. Keliaudami mediniu taku per Ilgašilio pelkę, lankytojai susipažins su saugomomis pelkinėmis buveinėmis, čia augančiomis retų augalų rūšimis, vykdomais gamtotvarkos darbais. Ilgašilio pelkė tai tarsi gegužraibių, Lietuvos orchidėjų karalystė. Nuo birželio mėnesio čia galima sutikti net 14 gegužraibių rūšių. Tako pradžioje ir pabaigoje yra po informacinį stendą, jo ilgis - 240 m.

Jaskoniškių pažintinis takas vingiuoja per smėlingą pušyną, nuo seno vadinama „smalinyčia“, nes žmonės čia rinkdavo pušų sakus (smalą). Takas paženklintas rodyklėmis ir informaciniais stendais, jo ilgis – 1,4 km.

Tai istorinį Salako miestelį ir jo apylinkes reprezentuojantis, beveik 5 km ilgio, žiedinis maršrutas. Pažintinio tako rodyklės palydės Jus mediniu taku Luodžio ežero pakrante, apžvalgos bokštelio link, nuo kur galėsite grožėtis Luodžio ežero panorama, patogiai stebėti vandens ir miško paukščius.

Sėlių šventtakis – pirmasis Lietuvoje pėsčiųjų takas per baltų šventąsias vietas. 11 km. maršrutas prasideda Antalieptės miestelyje ir miško takais veda iki Šveicarkos versmės, iš ten – prie akmens su pėda, toliau aplanko Lūžų piliakalnį ir Lūžų pilkapius, tada pasiekia senąją šventvietę – Lūžų akmenį su dubeniu ir galiausiai – alkakalnius prie Jakštų kaimo.

Tai išskirtinis 10,5 km ilgio žiedinis maršrutas vingiuojantis per pievas, miškus, vaizdingomis Antalieptės marių pakrantėmis. Be gražių Aukštaitijos kraštovaizdžių ir pakeliui aplankomų Galminų senųjų kapinių bei pilkapynų, Šventosios aukštupio pažintinėje trasoje laukia ir viena atrakcija, kurios daugiau Lietuvoje daugiau niekur nerasite – siauriausioje Antalieptės marių vietoje iš vieno kranto į kitą reikia savarankiškai persikelti pontoniniu keltu.