Lankytini objektai

Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių įtvirtinimai Turmante
  • Kultūros paveldo objektai
Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių įtvirtinimai Turmante

1916 metais nusistovėjus Vokietijos imperijos rytų fronto linijai, ją imta fortifikuoti. Pafrontėje įkurdintos rezervinės vokiečių kariuomenės divizijos, o joms aprūpinti čia buvo pastatyti ištisi betoniniai požeminiai miesteliai su visa infrastruktūra. Iki šių dienų išlikę fronto linijos statiniai ar jų likučiai yra išsibarstę miškuose bei aplink Turmanto geležinkelio stotį.


Poeto A. Vienažindžio visuomeninis – memorialinis muziejus
  • Muziejai
Poeto A. Vienažindžio visuomeninis – memorialinis muziejus

Čia, XIX a. pradžioje statytoje sodyboje bėgo poeto, kunigo Antano Vienažindžio vaikystė. Sodyba Gipėnuose išlikusi beveik nepakitusi. Ilgas senovinis, galu į kelią gyvenamasis namas su erdvia ir šioms vietoms būdinga priemene, dalis šio namo skirta poeto atminimui. 


Poeto Fausto Kiršos sodyba Senadvario kaime
  • Muziejai
Poeto Fausto Kiršos sodyba Senadvario kaime

Sodyboje tebesaugomas simbolisto, publicisto, vertėjo, aktyvaus tarpukario Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjo Fausto Kiršos atminimas, kartkartėmis organizuojami „Poezijos pavasariai“, kultūros renginiai.


Poeto Pauliaus Širvio gimtinė
  • Kitos vietos
Poeto Pauliaus Širvio gimtinė

Padustėlio kaime 1920 metais gimė poezijos šedevrų „Aš – beržas“, „Ir nusinešė saulę miškai“, „Ateisiu tylią naktį“ autorius Paulius Širvys. Čia išlikęs jo šeimos gyvenamasis namas.


Prasmių galerija
  • Galerijos, ekspozicijos
Prasmių galerija

2024 metų vasarą naujai įsikūrusioje Prasmių galerijoje pristatomi menininkai, kūrybos praktikose puoselėjantys gamtojautą, vyksta poezijos skaitymai, knygų pristatymai, meno edukacijos. Čia galima įsigyti autorinių kūrinių. 


Salako akmuo su ženklais
  • Kultūros paveldo objektai
Salako akmuo su ženklais

Šalia Salako pilkapių, kairėje kelio pusėje guli akmuo su ženklu, vadinamas „Napoleono akmeniu“. 2022 m. čia pat, planuoto rekonstruoti kelio vietoje archeologai aptiko dar vieną akmenį su identišku simboliu. Tokių akmenų šiose apylinkėse yra ir daugiau (pvz. Gailiutiškių akmuo), visi jie yra siejami su 1554 m. nustatytomis pono Motiejaus Petkevičiaus Luodžių dvaro valdos ribomis.