Lankytini objektai

Antalieptės marios – antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m. Tūris – 12 mln. m³. Marios buvo suformuotos 1959 m. patvenkus Šventosios upę Antalieptės hidroelektrinės reikmėms.

Drūkšių ežeras – Europinės svarbos gamtinė teritorija. Ežeras ir jo pakrantės driekiasi pačiame Lietuvos pakraštyje, jos šiaurės rytų dalyje, Zarasų ir Ignalinos rajonų bei Visagino savivaldybės sandūroje ir šliejasi prie valstybinės šalies sienos. Drūkšiai yra tarpvalstybinis vandens telkinys, kurį kerta valstybinė Lietuvos – Baltarusijos siena. Apie 700 ha jo teritorijos priklauso Baltarusijai, 728 ha – Ignalinos rajonui ir net 3498 ha – Zarasų rajonui.

Tai didžiausia sala Zarasų rajone, užimanti net 46,6 ha plotą. Jauki ir beveik laukinė sala stebina savo išraiškingu, miškingu ir tuo pačiu erdviu kraštovaizdžiu, galingais šimtamečiais medžiais, tankmėmis, pievų kloniais, keliais šaltiniais bei svaiginančiu tyros gamtos pojūčiu. Saloje įrengtos poilsiavietės, tad čia stovyklauti galima ir rudenį.

Liaudiškių piliakalnis įrengtas atskiros ilgos kalvos aukščiausioje dalyje ir buvo naudojamas nuo I tūkstantmečio prieš Kristų iki maždaug dešimtojo mūsų eros amžiaus. Piliakalnio aikštelėje bei šiaurės rytinėje ir pietvakarinėje papėdėje buvo aptikta senovės gyvenvietės liekanų. 

Tai – vienas didžiausių ir žuvingiausių šalies ežerų Lietuvoje (šeštas pagal dydį). Luodžio ežeras telkšo ledyninės kilmės dūburyje, pro ji prateka Šventoji, ežeras garsėja ir unikaliomis ežero nerijomis, o palei ežero pakrantę, Salako miestelio link pakrante veda pažintinis takas.

Lūžų miške, Šavašos upės slėnyje yra išsidėstęs archeologinis kompleksas, kurį sudaro daugiau nei dviejų tūkstantmečių senumo piliakalnis ir VIII – XII amžiais datuojamas sėlių pilkapynas.