Lankytini objektai

Stelmužės ąžuolas – Lietuvos gamtos paminklas, vienas seniausių ąžuolų Europoje, o Lietuvoje pats seniausias ir storiausias medis. Spėjama, kad jo amžius gali siekti per 1000 metų. Ąžuolas yra 19,5 m. aukščio, 3,5 m. skersmens ir 13 m. apimties lajos apačioje (prie žemės), o kamienui apimti reikia apie 13 vidutinio sudėjimo žmonių.

Velikuškių I piliakalnis su papėdės gyvenviete įrengtas atskiroje kalvoje, Sartų ežero Bradesių (kitaip – Stintinės) įlankos pietiniame krante. Iš pietvakarių ir šiaurės rytų piliakalnį supo gynybiniai įtvirtinimai, griovių linijos, o iš vakarų pusės – pelkė, iš kurios tekėjo nedidelis upelis. 

Apie 1,4 km į pietryčius nuo pirmojo Velikuškių piliakalnio yra ir antrasis Velikuškių piliakalnis, dar vadinamas Sala. Piliakalnis įrengtas sąsmaukoje, tikėtina, kadaise buvusioje saloje tarp Sartų ir Zalvės ežerų, prie kelio Dusetos – Obeliai ir šiandien yra vienas lankomiausių objektų Sartų regioniniame parke, nuo jo apžvalgos aikštelės atsiveria nuostabi panorama į Zalvės ir Sartų ežerus.

Verslavos piliakalnis su gyvenviete įrengtas atskiroje kalvoje Šventosios dešiniajame krante. Tai vienas įspūdingiausių Zarasų rajono piliakalnių, žmogaus apdorotas paskutinio ledynmečio traukimosi metu susiformavęs keimas – kalnas iš smėlio, molio ir žvyro horizontalių sluoksnių. 

Vosgėlių piliakalnis įrengtas atskiroje didelėje kalvoje, apie 700 m į pietus nuo Vosgėlių kaimo. Šį piliakalnį vėlyvuoju jo gyvavimo laikotarpiu galima sieti su 1260 m. karaliaus Mindaugo taryboje buvusiu vienu iš trijų Nalšios kunigaikščių – Vaisgailiu ar Vosgėliu, kurį Mindaugas paskyrė vietininku, užvaldęs savo uošvio Plikio Ruškaičio žemę.

Zaraso ežero Didžioji sala – lyg miesto lopšys, jaukiai priglaudžiantis ir vietinius, ir atvykusius trumpam ja pasidžiaugti. Kadaise saloje buvo Vilniaus vyskupų dvaras, o dabar ši vieta tapo pagrindine sporto bei kultūrinių renginių vieta, čia yra ir pagrindinis miesto paplūdimys.